Darbo rinka
Darbo rinka — darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina – darbo užmokestis .
Analizuodami šiandieninės darbo rinkos pasiūlos ir paklausos santykį, galime skirti tris darbo rinkos tipus:
1. Subalansuota – kai nedarbas yra 3 – 4 %, kurie skaičiuojami nuo ekonomiškai aktyvių gyventojų, t. y. bendro dirbančiųjų ir bedarbių skaičiaus. Šį nedarbo lygį mūsų šalies darbo plotmėje priimta vadinti visišku užimtumu.
2. Perteikime – darbo rinka, kurioje gana ilgą laikotarpį yra aukštas nedarbo lygis ir darbo pasiūla gerokai viršija paklausą.
3. Nulinė – darbo vietų pasiūla viršija darbo jėgos pasiūlą, kuri turi įtakos šalies ekonomikos plėtrai.
Šiandieninė visuomenė, atsižvelgdama į darbo rinkos ekonominę, socialinę bei politinę padėtį, darbo rinką skirsto į du tipus, t. y. kvalifikuotą ir nekvalifikuotą. Darbo rinka skirstoma į penkias klasifikacijas: nekvalifikuotas darbas; pusiau kvalifikuotas darbas; kvalifikuotas darbas (amatai); pusiau profesionalus darbas (verslas) ir profesionalus darbas (moksliniai vadovai).
Šios klasifikacijos nusako pasirinktos darbo veiklos pranašumus ir trūkumus, pajamų dydį profesijos prestižą, atsakomybės laipsnį išsilavinimo (kompetencijos) lygį socialinę padėtį visuomenėje.
Siekdama gyvenimo prasmės bei įsitvirtinti darbo rinkoje, jaunoji karta, prieš pasirinkdama profesinių studijų kryptį turėtų priimti racionalų sprendimą, kuris sustiprintų motyvacijos veiksnius. Profesinės veiklos pasirinkimas – tai vienas iš sudėtingiausių pasirinkimo bei tinkamo sprendimo priėmimo procesų, todėl patartina prieš priimant sprendimą susipažinti su būsimosios profesijos ar pareigybės sąvoka (paskirtis, jos pritaikymo sritys, socialinė reikšmė ir statusas visuomenėje); specialybės įsigijimo galimybėmis ir perspektyva ateityje: gebėjimų dominavimu; socialinėmis ir ekonominėmis darbo sąlygomis. Šie specialybės pažinimo etapai palengvintų asmens profesinį pasirinkimą bei orientuotų į asmenybės savybes, intelektą, interesų sritis, t. y. padėtų orientuotis profesijų klasifikacijos srityse.
Kompetencija – funkcinis sugebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, -turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių, energijos.
Profesinės veikios siekiai priklauso nuo žmogaus gebėjimų, polinkių bei interesų. Pažinti savo gebėjimus bei nustatyti jų išlavinimo laipsnį nėra taip lengva, kaip daugeliui atrodo iš pirmo žvilgsnio. Individas save nuolat stebi ir sėkmes bei nesėkmes vertina pagal savo standartus, atsižvelgdamas į kitų žmonių nuostatas bei patirtį.
Gebėjimai – tai individualiosios psichofiziologinės ir psichologinės žmogaus savybės, lemiančios vienokios ar kitokios jo veiklos esmę bei padedančios sėkmingai sužinoti, išmokti bei įgyti įgūdžių.
Pirmasis – gebėjimai yra individualiosios psichofizinės ir psichologinės ypatybės, kuriomis viena asmenybė skiriasi nuo kitos. Sunku apsispręsti, kurios turėtų nulemti vienus ar kitus pasirinkimus: pavyzdžiui, konkurencija prieš bendradarbiavimą, sunkus darbas prieš orientaciją į malonumą, laisvalaikį, nepriklausomybė prieš konformizmą ir pan. Individo vertybės ilgainiui keičiasi, ir šie pokyčiai priklauso nuo individo sąveikos su kultūra ir asmenybės.
• Asmeninės vertybės. Dažniausiai akcentuojamos ekonominės, socialinės, politinės, religinės, estetinės ir pan. vertybės. Asmeninės vertybės pabrėžia, kas individui svarbiausia, pavyzdžiui, prabanga, šeimos saugumas, laisvė, nepriklausomybė, laimė, malonumas, logiškumas, socialinis pripažinimas, draugystė, meilė, grožis, turtas, valdžia, sveikata ir pan.
• Tačiau planuojant savo profesinę karjerą svarbiausios, be abejo, yra darbo vertybės, kurios Jums padės įvertinti, kas reikšminga, o kas nesvarbu: pavyzdžiui, ar Jums svarbu darbo sėkmė, kompetencija, aktyvumas, kūrybiškumas, o gal daugiau dėmesio kreipiate į darbo sąlygas, grožį, švarą, drabužius, kuriais vilkėsite, ir pan.
Vertybių, polinkių, interesų bei gebėjimų identifikavimas, analizė, abstrahavimas yra pirmas žingsnis priimant svarbius racionalius sprendimus, kurie vėliau plėtojami ir realizuojami gyvenimo realybėje.
Straipsnis: Ar reikalingas gėjų paradas Vilniuje?