Didžiosios Britanijos švietimo sistema



Jungtinės Karalystės švietimo sistemoje galima išskirti mokyklinę ir povidurinio mokymo posistemes. Institucijos savo ruožtu dar skirstytinos ir į ikimokyklines, pradinio mokymo, vidurinio bei tęstinio profesinio rengimo įstaigas. Povidurinė grandis apima tęstinio profesinio rengimo įstaigas, aukštojo mokslo institucijas bei formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas.

Nors kiekviena institucija pasižymi specifiškumu, tačiau apibendrintai galima teigti, kad visoms Jungtinės Karalystės mokymo institucijoms būdingi šie bendrieji bruožai:

  • mokymo įstaigų valstybinė, privati ar savarankiška priklausomybės forma;
  • priėmimo į mokymo įstaigą selektyvus arba neselektyvus pobūdis;
  • visų mokymo įstaigų atvirumas kontrolei;
  • mokymo įstaigų vidaus politikos lankstumas, pasireiškiantis mokymo programų įvairove;
  • mokymo įstaigų glaudus bendradarbiavimas su pramonės, komercijos, kultūros ir kitomis įstaigomis.

 Jungtinėje Karalystėje mokyklų struktūrą sudaro ikimokyklinės įstaigos, pradinės mokyklos, nepilnosios ir pilnosios vidurinės mokyklos, profesinio rengimo koledžai bei specializuotos mokyklos ir internatai. Mokinio tėvai įstatymu yra įpareigoti pasirūpinti tuo, kad jų vaikai nuo 5 iki 16 metų stacionariai mokytųsi mokykloje ir įsigytų pakankamą išsilavinimą.

Daugumoje valstybinio sektoriaus pradinių mokyklų berniukai ir mergaitės mokomi kartu, o vidurines mišriąsias mokyklas lanko 87% Anglijos ir Velso bei 65% Šiaurės Airijos mokinių, kai tuo tarpu Škotijoje beveik visos vidurinės mokyklos yra mišriosios. Daugelyje nevalstybinio sektoriaus savarankiškų mokyklų, skirtų jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, berniukai ir mergaitės taip pat mokomi kartu, tačiau daugumos vidurinių mokyklų specializuotas arba tik berniukų, arba tik mergaičių mokymas, nors pastebima mišriųjų mokyklų didėjimo tendencija. Pažymėtina, kad Šiaurės Airijoje katalikų ir protestantų vaikai lanko atskiras mokyklas, nes dar ir šiandien šiuos šalies visuomenę griežtai suskilusi į dvi katalikų ir protestantų stovyklas.

 Ikimokyklinis ugdymas.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra skirtos 3-4 metų amžiaus vaikams. Jų lankymas neprivalomas. Daug vaikų (mažiausiai 40%) lanko neformaliąsias ikimokyklines žaidimų grupes, savanoriškai suburtas tėvų auklėtojų (pvz., Ikimokyklinių žaidybinių grupių asociacijos Pre-school play groups association). Šias grupes vyriausybė remia ne tik finansiškai, bet ir kitomis priemonėmis, skatindama vaikų profesionalų rengimą mokyklai.

Pradinis ir vidurinis mokymas.

 Privalomasis mokymas Jungtinėje Karalystėje būtinas vaikams nuo 5 iki 16 metų. Tada vaikai pradeda lankyti pradines mokyklas arba skyrius. Valstybines pradines mokyklas Britanijoje įprasta skirstyti į:

  • ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikų (5-7 metai), arba dar kitai vadinamas mažylių mokyklas (infants schools);
  • jaunesniojo mokyklinio amžiaus (7-11 metų vaikų- junior schools);
  • parengiamąsias nepriklausomas arba privačias mokyklas (7-8 metų vaikams).

11 metų vaikų perėjimas iš pradinės į vidurinę mokyklą priklauso ne tik nuo tėvų teisės ją pasirinkti, mokinio akademinių rezultatų, bet ir nuo gyvenamosios vietovės, kuri disponuoja tam tikru mokyklų tinklu. 

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra kelių tipų vidurinės mokyklos:

  • bendrojo lavinimo (Comprehensive Schools);
  • klasikinės (Grammar Schools);
  • moderniosios (Secondary Modern Schools);
  • šeštųjų skyrių koledžai (College of Further Education);
  • nepriklausomosios vidurinės mokyklos (Independent Secondary Schools);
  • privačios vidurinės mokyklos (Private Secondary Schools);
  • visuomeninės vidurinės mokyklos (Public Schools);
  • specializuotosios mokyklos ir internatai.

Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos pagal besimokančiųjų jose vaikų amžių esti įvairios. Galima išskirti tokias mokyklų rūšis:

  • vientisos vidurinės mokyklos, kuriose mokiniai mokosi nuo 11 iki 18 metų;
  • pirmosios pakopos vidurinės mokyklos (middle schools), iš kurių mokiniai, būdami 12, 13 ar 14 metų, pereina į bendrojo lavinimo aukštesniosios pakopos  vidurines mokyklas (senior comprehensive schools), o jas baigia 16 ar 18 metų;
  • mokyklos 11 ar 12 iki 16 metų mokinimas, funkcionuojančios kartu su šeštuoju skyriumi arba su koledžais, skirtais vaikams nuo 16 metų. Šiuose koledžuose mokiniai turi galimybę įsigyti ir bendrąjį aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą, ir profesinį parengimą.

Kai kur dar yra likę klasikinių ir modernių vidurinių mokyklų, tačiau jų šalyje nėra daug, nes jos yra perorganizuojamos į bendrojo lavinimo vidurines mokyklas.

Šiaurės Airijoje visas vidurinis mokymas yra selektyvus ir remiasi testavimo sistema, o Škotijoje jis visiškai neselektyvus. Čia didžiąją daugumą vidurinių mokyklų sudaro šešerių metų bendrojo lavinimo mokyklos. Dėl vietinių aplinkybių Škotijoje yra keletas bendrojo lavinimo mokyklų, kuriose kursai gali tęstis tik ketverius mokslo metus ar net mažiau, t.y. po dvejų ar ketverių mokslo metų mokiniams tenka pereiti į šešerių metų bendrojo lavinimo mokyklą.

Nepaisant visų išimčių, dauguma Britanijos visų minėtųjų mokyklų yra penkerių mokymo metų; jas lanko 11-16 metų mokiniai. Mokymosi rezultatai beveik neturi įtakos kėlimui į aukštesniąją klasę. Penktųjų mokymosi metų pabaigoje mokiniai gali laikyti vadinamuosius bendrojo lavinimo baigimo (GCE) arba vidurinės mokyklos baigimo (CSE) egzaminus. Mokiniai, nelaikę ar neišlaikę minėtųjų egzaminų, palieka mokyklą, negaudami jokio formalaus egzaminų laikymo pažymėjimo.

Kai kurios bendrojo lavinimo ir gramatinės vidurinės mokyklos turi šeštuosius klasės skyrius, siūlančius vienerių, dvejų ar trejų metų kursus. Kai kuriose vietovėse įvairios mokyklos šeštąjį skyrių yra įkūrusios kaip atskirą šeštosios klasės koledžą, siūlantį žymiai platesnės apimties ir skaičiaus kursus. Į šį koledžą gali pereiti mokiniai iš tų mokyklų, kurios neturi šeštojo skyriaus. Studijos šeštajame skyriuje griežtai specializuotos, nes jos veda į vidurinės mokyklos baigimo A (aukštesniojo) lygio egzaminus. Šiame lygyje paprastai studijuojamos 3-4 pagrindinės disciplinos, pasirinktos iš humanitarinių, gamtos arba socialinių mokslų grupių.

 Nepriklausomosios mokyklos, nors ir nėra valstybės išlaikomos, privalo užsiregistruoti atitinkamame švietimo skyriuje. Vyriausybė turi teisę jas inspektuoti. Apie 40 % visų nevalstybinių mokyklų sudaro internatai, kuriuose mokiniai ne tik mokomi, bet ir gyvena. Nevalstybinis mokslas Britanijoje laikomas privilegijuotu, todėl jis labai brangus. Nemažai mokinių iš neturtingų naudojasi labdaringų įstaigų paslaugomis, finansiškai remiančiomis mokymą. Vietinė švietimo administracija taip pat gali skirti vienkartines metines dotacijas labai talentingiems, tačiau neturtingiems mokiniams, kurių individualių poreikių neįstengia patenkinti valstybinės mokyklos.

Copyright © 2017 Studentas All rights reserved.